geras

geras
1 gẽras, -à (nom. pl. gerì, gẽrūs) adj. (4) 1. meilus, malonus; gailestingas; nepiktas: Mano tėvas labai gẽras, retai pyksta Rg. Gẽras mano brolis, pavėžino rogėm Ldvn. Mamutė būtum gerà, kad šabalbonų pamerktum rytojui Pc. Nebijok, nekąs, mūsų šuva gẽras Ėr. Gẽras, gẽras ciuciukas, caca! Slm. Šiandien gẽros bitės, negilia Ldvn. Būk teip geras, įnešk mane į vidų BsPI101. Būk anam gẽras Slnt. Būk gerutis J.Jabl. Kas geras, kas pakeltų, aš išneščio tą maišą Plt. Eik, tai gẽras, atvesk arklį! Slm. Gẽras – nors į ausį kišk Rm. Kad jis toks iširėlis, tai jam ir pati negerà, ir vaikai negerì, ir visas svietas negẽras Sml. Rods nakvynėlio nepavydėsiu, bet gera tau niekad nebūsiu RD65. Gerų̃ gerỹtelis (labai geras) OG261. Gẽros (nepiktos) rauplės KI574. ^ Gẽras kai katė, tik pelių negaudai Km. Kai gẽras, tai iš gerų̃ geriáusis; kai piktas, tai iš piktų pikčiausis Pg. Geram geras, piktam piktas B. Vienam geras, tai kitam negeras Ds. Ir anas gẽras (iron.) – susitikęs iš tolo atsilenk Ob. Geri vaikai tėvų niekada nepamiršta Al. Visi geri, kol miega Bsg. Tas gẽras, kas nekanda Ds. Duotas duotam, geras geram (sako susigerdami) Bržr. Padariau, ir niekam nė gero (be kieno nors malonės; niekam nereikėjo dėkoti) Skrd. 2. doras, teisingas, žmoniškas: Jis yra geras žmogus J.Jabl. Prie vieno gero visi gerì Ėr. Geras ir žodžio klauso Krn. Gera dukterėlė, tokia kaip motinėlė D40. Jei geras esi, mylims esi BB1Moz4,7. Mes turime mokytis iš geresnių, o ne iš blogesnių pavyzdžių . Tu jį geru turi, ė anas apie taũ nei pamislija Ml. Regi, kokia burna – sarmata su gerù svietu sueit Tvr. Tas žmogus gal gerėlèsnis Ėr. Pavyk geriausius ir pasiek bendrą pakilimą sp. Kad su geresniu (šviesesniu) žmogum pakalbi, tai ant akių šviesiau pasidaro Sml. Į gerus išeiti CII1065. Geramujam užtekės šviesybė tamsybėje BBPs112,4. ^ Gerą žmogų ir šuva pažįsta Sim. Gerieji retai sėti (labai gerų maža) B.
geraĩ adv.: Kas geraĩ daro, sau ras, kas piktai – sau Rm. Pradėjęs negeraĩ, greičiau paliauk Sr. Ne gerai kalbąs, bet gerai darąs yra už gerą skaitomas VP31. Negerai pradėjęs, gerai nepabengi VP31. Rūpinkimės ne ilgai, bet gerai gyventi Sim. Reikia ne tiektai piktai nedaryt, betaig ir gerai daryt DP522.
3. gabus, gudrus, apsukrus: Brangios, geros rankos dirbo prie jo šono P.Cvir. Gẽras kriaučius – kad pasiuva, tai kaip nulieta Sml. Jis visų geriausias mokinys J.Jabl. Gerà merga už tokio netekės Rm. Gera motė vyrui kelią daro B. Kas pirmesnis, tas geresnis S.Dauk. Geras esi paukštis! . ^ Gẽras artojas ir žąsinu paaria (geram darbininkui kiekvienas įrankis tinkamas) . Geram šienpjūviui ir balana pjauna (geras šienpjūvys ir su neaštriu dalgiu papjauna) . Gerai gaspadinei pyragai riedėt išrieda iš pečiaus (gerai kepa, keliasi) Slm. Geras šuo duonos iš vagies neima J.Jabl.
geraĩ adv.: Jam galvoj nebegerai (jis pamišo) Jnšk.
4. tinkamas; patogus; naudingas; vertingas; tikras; parankus: Kluonas da gẽras, tik stogas kiauras Ldvn. Šiemet bulbiakastis gẽras (sausas, giedras) Ėr. Gẽras kelias, nesunku vežti Mrj. Vaikščiojo [senis] visą dieną po girią, tik nieko gero nerado P.Cvir. Tokie balzgani debesys yra prieš gerą orą (prieš giedrą) Grž. Pats gerasaĩ laikas Ėr. Pučiant visą laiką geram vėjui, galima greit nuvažiuoti tą kelią . Kailiniai panešioti, bet dar gerì Sml. Pinigus sukištum, kaip į vandenį, o pati geros dienos nematytum Žem. Kad geresnios nėra, gana ir tokios, kol pakyrės Žem. Pasimieruok, ar gerì bus [batai], gal mažoki? Sdk. Arkliais geraĩs važinėjau Km. Šitas arklys bus visų gerasis J.Jabl. Mūsų šuva geras – niekas svetimas neįeis į kiemą Rm. Iš to lazdyno gẽras grėblys Sml. Šitas arklys gẽras ekėčioms K.Būg. Šitas arklys geras dirbti Vrb. Vincukas labai geras kur pasiųst . Smulkus lytus rugiams želti geras Šts. Šiandie bus gera diena bitėms kopti, medui imti J.Jabl. Jų karvė gera, daug pieno duoda Ldvn. Šitos antys geros kiaušiniams J.Jabl. Visi vabzdžiai geri šikšnosparnio penui J.Jabl. Gerą galvą turi mokintisi B. Rankas geràs turi, gali gražiai padaryti [avilį] Ėr. Čia gẽras laukas – ką pasėji, tas ir auga Ldvn. Ten visur gẽros žemės Sml. Čia mūsų geroji žemė J.Jabl. Geri kviečiai, gera ir pjauti Vlkj. Linai tikrai geri nėr, o iš piktų išbėgę, vidutiniai B. Čia mūsų patys gerieji rugiai J.Jabl. Vietom geresnì dobilai, vietom prastesni – visokių yra Nj. Šiemet javai gẽrūs Pls. Ar gerūs rugeliai? NS420. Užlijo, grūdas [rugių] suaugs geresnis Ėr. Šį kartą gẽrą (gardžią) duoną iškepei Brt. Geras drabužis prasto žmogaus nepataisys, menkas gero nepagadins Pln. Gerà ir duona juoda, jei pyrago neduoda Žl. Gẽras alus – iš bačkos muša Jnšk. Obuoliai jau geri – visai gardūs valgyti Vrb. Žirniai jau geri, gali skinti Rm. Šitas obuolaitis bus gerių geriausias J.Jabl. Jis buvo gerių̃ geriausis KI45. Kad toki negeri metai (labai šlapia) Ss. Buvo geri metai, viskas labai derėjo Mrk. Palieku gerus metelius, kad rasčiau dar geresnius (kregždės kalba) Švnč. Iš gẽro buvimo derlyn eina kūnas J. Mat iš gerų dienų ir dienas pamiršo J.Jabl. Žodis tas yra geras, kurį kalbėjai Ch5Moz1,14. O, tai dėku už gẽrą žodį – reiks teip ir padaryti Sml. Ar tie pinigai geri (tikri)? Pt. Jo gera atmintis, gera galva J.Jabl. Vyresnis buvo gerų akių . Gerà akis gerai ir mato Dkš. Gẽras darbas girtinas FT. Jis padarė man gerą darbą . Geras noras SD40. Gerieji darbai DP219. Gerame reikale geriaus yra kristi nekaip pasiduoti VP15. Nusipirkau gerų geros drobės . Dabar skarelę gerąja puse ryšiu Slm. Visa šeimyna susirinko su svečiu pasišnekėti į gerąją trobą Tl. Užsigobdama žiūrėk, kad geróji pusė būtų į viršų Lnkv. Kad užeis gerója (gera nuotaika), tai anas gali ir duot Sdk. Žinoma, kad ne iš gero taip darė J.Jabl. Jau iš negerųjų (dėl kokios nelaimės) tėvas teip ilgai neparvažiuoja Ėr. Nenorėtų iš gerų (geruoju) jį tau atiduotie IV374. Kaip aš jauna nuėjau, nieko gẽro neradau JV813. O ką tamsta čionai gẽro dirbi? BM1. Davė augti ... ir medį pažinties gero ir pikto BB1Moz2,9. Kad ko gẽro būtum parnešusi, o dabar – kazelėkų Sml. Ką jūs gerèsnio manot šiteip darydami! Lp. Ką jūs geresnį darote! V.Piet. Ką gi tu čia dirbi geresnįjį? Grš. Ligonis vis geresnio laukia R66. Ką matei gerą mieste? Sml. Tas darbas neišeis jam į gerą . Ne tokį gerą man padarysi Trs. Ne prieš gerą teip vaikai dūksta Rm. Barščiai už gerą išėjo Pc. Bet dar yra kada sugrįžti geran Ašb. Tuos gabumus galim steigtis vartoti geran, ne piktan J.Jabl. Niekam geram nederą buvo DP271. Noro geróp reikia mumus DP251. Visop gerop teikis judinti MKr22. Alkstančius visu geru (visu kuo) papildė 489. ^ Prakaito nebraukęs, gero nepadarysi Rz. Gerasis šuo nuolat persiloja M. Geri miltai mokina kepėją, geri linai – verpėją B. Gera prekė pati save giria D40. Geras medis gerą vaisių duosti MT92.
gera n.: Kad žinai, tai gẽra ir sakyt J.Jabl. Gẽra tiems paukšteliams rudenį išskristi, kad pavasarėlį gali vėl sugrįžti J.Jabl. Gẽra semti iš pilno aruodo Ukm. Gẽra vyti, kad lekia Ėr. Gẽra būtų loti, bet reikia joti (sakoma norint baigti kalbą) Ds. Ir jie daug gera man linkėjo J.Jabl. Gera gerti, bet sunku pagirioti S.Dauk. Patamsy negẽra maklinėti Ėr. Kas tau negera, kitam nedaryk J.Jabl. Gẽra eina toli, o bloga dar toliau Arm. Iš čion plūsta visa gera J.Jabl. Teikiu (linkiu) jums visa gera J.Jabl. Nuo gẽra nieks nebėga 116. Kas gera (kas girdėti) pas jus Vilniuje? K.Būg. Tu valgyk sau, ir tiek – nė vienam nė gẽra (nežiūrėk į kitus) Skr. Per gẽra žemės – ir dirbt nesunki, ir paauga Ds. Per gẽra vaiko – išmiega pernakt, nei nesurėkia Ds. Nėr geriáusia Lkm. Ne iš gẽra išvažiavau Lkm. Gera nėst mėsos ir negert vyno DP110. Pikta ... ėmė, o gera ... davė DP200.
geraĩ adv.: Ji geraĩ audžia Jrb. Kas geraĩ dirba, tai geraĩ valgo Mrk. Jei gerai išvirei, gerai ir valgysi B. Su geru vyru tai geraĩ ir gyventi Pn. Su geru visur bus geraĩ Vad. Ką darai, daryk gerai Mrk. Juoda balta – vis gerai NžR. Jis geraĩ apsitaisęs Sml. Kai geraĩ išdžiovinti, tai geraĩ ir minasi linai Sml. Gerai yr gerti, sunku pagirioti Sim. Gerai šunie ir musys VP15. Pienas vaikam geraĩ Sml. Samtis gerai prie virimo Pn. Geraĩ radus (aptikus alaus), nesinori išeiti Sml. Pažiūrėk, ar karvės geraĩ (ne javuose) Ėr. Pasakyk, ar mano skarelė geraĩ (gerai surišta) Sml. Ar tamstai galvoj geraĩ ar prastai? Pln. Tas gubeles geraĩ krausi, geraĩ nekrausi (vis tiek, ar krausi, ar ne) Pc. Čia tai geraĩ segsi, geraĩ ne Pc. Geraĩ sakai, būčiau pamiršęs – tai kaipgi vakar turgus? Sml. Gerai gerai, einu tuoj Ds. Gerai (anot, pasak) to Zieniaus – kap pasiklosi, tep išmiegosi Lp. Kai pradėjo ant jo visaip – vienas geraĩ, kitas dar geriau (peikti, išjuokti) Pg. Senesnis, matai, vis geriaũ išmano Nj. Pas motinėlę gerai būdama, ėjau geriaũ ieškoti JD187. Viena galva gerai, dvi trys da geriau Tsk. Geriaũ belaukdamas, ir to nebegausi Ds. Geriau jis per tvorą, nei ką man ing porą . Geriau duoti, nei prašyti Vlkj. Geriau lipti nekaip dribti Ds. Geriau atsigultum, ką čia besnaudi! Slm. Geriaus tyla nekaip byla B. Ar nemoki gerėliau rašyti? J.Jabl. Geriau numirti, negu jaunatvės sparnų netekti S.Nėr. O aš noriu motkai gerėliau inseit (įtikti) Vlk. Eik, kur atseina gerai, gerèsniai J. Visur gerai, o namuose dar geresniai S.Dauk. Bus gerèsniai, kad tu pas mane ateisi Žd. Geresniai atmen arti nekaip poterį byloti 10. Aš grįšiu savo pirmojop vyrop, kur man geresni buvo nei dabar yra BBOz2,3. Geresnig jiemus DP85. Tą mylėti gerest (geriau) yra nekaip kit vis žinoti KlM159. Kas čia geriausiai dirba žemę? J.Jabl. Šiandien man juoda skarelė geriausiai pritiks Vnž. Jis rašo gerių geriáusiai KI45. Vislab gerių geriausiai įsitaisęs, vėl kasdien karčemo[je] sėdėjo BsPI81. ^ Gerai ugnis kurt prie kelmo sauso B. Gerai gražus rėdyti, išmintingas mokyti Ndz. Namai pragarai – be namų negeraĩ Varn. Geriau aplink mylią, nekaip stačiai į skylę Šll. Geresniai yra daugiaus žinoti nekaip byloti M.
gerỹn adv.: Dabar gyvenimas eina vis gerỹn ir gerỹn Sml.
5. nemažas, didelis, žymus; tikras, atsakomas: Skiedrų bus gẽras vežimas Skr. Atnešk gẽrą glėbį dobilų arkliui! Slm. Gerą gabalą lašinių gavai Mrj. Jau apariau gerą gabalą Btr. Nebuvo galima viso ponų darbelio gera ranka uždengti P.Cvir. Jeigu gerà dėka (geruoju), duosiu saldaus pieno (sako ožka) JD191. Nuryja tėvas pirmąjį kukulį, geros varlės didumo P.Cvir. Gera vidutinių valstiečių pusė taip pat skurdo ir vargo . Devyni svarai gerì buvo [vienos žuvies] Ėr. Nuo mūsų į miestelį geras gabalas Jrb. Geras pažygys (toli) B. O, jau gerą sprindį nuo žemės pakilai Plk. Tas jos vaikas geras pusbernis Trg. O, čia jau nebe paršgalis, o geras paršas Sml. Parsinešiau kaip pirštinę [šuniuką], o dabar jau geras šuva Rm. Pasėmęs iš kišeniaus davė saują gerą pinigų BsV76. Tai už kopūstus gerì pinigai! Pc. Geras pinigas už tinklą sumokėtas . Bus dar geresnì šalčiai Dv. Kai nubudau, buvo jau gẽras apyaušris Slm. Jau geras laikas (vėlu), einu namo Ukm. Saulė geram pusiauryty Ėr. Lig gerų̃ pietų užteksime pjaut Pc. Jau gerà valanda (jau daug laiko praėjo), kai tę buvau Rs. Ir numirė geroj senatvėj (labai senas būdamas), pasotęs dienų, lobio ir šlovės Ch1Kar29,28. Šermenis kėlė geras (daug žmonių buvo, daug vaišių) Kt. Ir atsisėdo kaip gerūs ponai NS383.
geraĩ adv., gerái: Reikia geraĩ norėt valgyt, kad tokį sūrį galėtum suryt Slm. Jau gerai sutemus, pradėjo imt žmogų snaudulys P.Cvir. Gerai popiet A.Baran. Geraĩ prieš vainą važinėjau Vilniun Vp. Geraĩ seniaĩ gyveno du žmonės Grž. Kai parėjom, jau geraĩ buvo šviesu Jnšk. Išvažiavau vakare, kaip geraĩ sutemus Šts. Geraĩ brangiau gavau už lašinius turgaus pradžioj Šts. Tėvas gerai jau pražilęs Žem. Pusiaukely gerai apšilo bėris A.Vien. Aš buvau geraĩ didesnis Rm. Arklius prieš važiavimą geraĩ pašerk Brt. Aš jam gerai ataudžiau ausis Btr. Jis mum jau gerai įsipyko Vrb. Matyt, geraĩ jótas arklys, kad sušilo Grž. Jis buvo geraĩ mokytas Lnkv. Gal kur ir geraĩ (daug) užlijo Pc. Jis giriasi gerai gavęs medaus Srd. Sode geraĩ yra žolės Ėr. Dėk geraĩ druskos: labai šleikštu! Slm. O, tu da gerai pinigų turi! Ut. Ar gerai gyvi, ar sveiki? Pn. Anos morkos geraĩ geros (visai geros) Ėr. Gi padai gerái geri (tikrai geri) Pc. Geraĩ (labai) stambiai sumalė – nebemala smulkiai Šts. Aš kad kiek ne pirmutinis nuėjau, o jie gerai paskiau atsikapstė Srv. Aš geriaũ mėgau medžiot Drsk. Duok jam, jis geriaũ (labiau) nori kaip ji Skr. Berniukas geriaũ tingi už mergaitę Drsk. Man nuo sūrymo da geriau sopa pilvą Ds. Ašiai až visą pasaulį taũ geriau myliu Dglš.
gerỹn adv. labyn, smarkyn: Pakilo audra – tolyn gerỹn, tolyn gerỹn, ir nunešė mumis į jūrą Plng. ^ Eina liga geryn, kad žmogus piktyn Sim.
6. sveikas, stiprus: Šiandie ligonis gẽras jau, vakar vakare buvo prikrypęs Trgn. Anas gerõs sveikatos Dkšt. Vienusyk išranda [gydytojai], kad plaučiai negeri, kitusyk – širdis Klvr. Būdams gerame prote (sveiko proto, nepamišęs) BtMr5,15. Šiandien jis daug geresnis negu vakar . Jūsų Jonas ar jau geresnis, o gal dar sunkiau serga? Ps. Baisiai sirgo, bet dabar jau geresnė Skr. Šiandiej mano ligonis jau truputį gerėlesnis Ob.
geraĩ adv.: Ant negalinčių rankas uždės, o gerai jiems bus BtMr16,18. gerỹn adv.: Senelis jau geryn einąs J.Jabl. Ligonis gerỹn eit K. Kaip tėvo sveikata, ar jau eina gerỹn? Dbk.
7. laimingas, vykęs: Jam gera obligacija papuolo (teko) Viln. Jam gẽras lapas puolė – dėdė užrašė namus Vlkv.
geraĩ adv.: Kaip geraĩ sekasi gaudyt [žuvis]? Ėr. Onelė nuejo geraĩ (nutekėjo į gerus namus) Plt. Kaip geraĩ nuvažiavot į Kauną? Jnšk. Iš Vilniaus geraĩ išvažiavom Ut.
8. pelningas: Jis gerą vietą turėjo – ir pasistatė namus Kn. 9. garbingas: Monika sumišusi atsakinėjo ir galvojo, kad ponai tik dėl to su ja tokie meilūs, jog ji geroje vietoje sėdi P.Cvir.
◊ gẽros ãkys apie nesigėdintį: Gẽros ãkys dūmų nebijo Upt. gẽros diẽnos laimės linkėjimai: Perduok jam geras dienas! Kn. Jei sutiksi mano kūmą, atiduok geras dienas Sml.
gẽrą ãkį turė́ti palaikyti, mėgti: Paprašyt, kai da in manęs gerą akį turi Skdt.
geràs akìs turė́ti nesigėdyti: Jis tùri geràs akìs Gs, Skr.
gerùs nagùs turė́ti būti nagingam: Nagùs gerùs turė́jo Kt.
gerà rankà susijęs su sėkme: Mano gerà rankà – kur aš sėjau, ten gerai auga Gs. Tavo gerà rankà – kiek išrinkai kiaušinių, visus ir užvertė Gs.
gerà širdimì mielai: Plikis gera širdžia vaišina svetį S.Dauk.
gerõs širdiẽs palankus: Jis labai geros širdies J.Jabl.
iš gerõs širdiẽs palankiai nusiteikęs: Iš geros širdies ir akmeniu metęs neužgausi Kpr.
jókiu (niekù) gerù niekaip: Jókiu gerù neina, ir gana Gs. Niekù gerù tu jos neprisiprašysi Gs.
kad gẽras sakoma nusiviliant: Ištrūko kumelys, o dabar pagauk, kad geras! Sml.
kõ gẽro tikriausiai: Tai mes rytoj, kad kõ gẽro, ir pabaigsim kulti Sml. Sušaldei veždamas – apsirgs ko gero . Jei ko gero nė namai netesės Dkš.

Dictionary of the Lithuanian Language.

См. также в других словарях:

  • Geras — Geras …   Deutsch Wikipedia

  • Geras — Geras, detalle de vasija ateniense, 480 a. C.–470 a. C. aprox , Museo del Louvre. En la mitología griega Geras era el daimon que personificaba la vejez y que era tenido como compañero y preludio inevitable de Tánatos, la… …   Wikipedia Español

  • Géras — et Héraclès, détail d un pélikè attique à figures rouges du Peintre de Géras, v. 480–470 av. J. C., musée du Louvre (G 234) Dans la mythologie grecque, Géras (en grec ancien Γῆρας / …   Wikipédia en Français

  • geras — Bendroji  informacija Kirčiuota forma: gẽras Rūšis: nauja žodžio reikšmė Kalbos dalis: jaustukas Giminiški naujažodžiai: gerametis; geražodis; gerietis, ė; gėris. Pateikta: 2011 12 31. Atnaujinta: 2013 12 27. Reikšmė ir vartosena Apibrėžtis:… …   Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas

  • Geras — est un ingénieur militaire originaire de Carthage du début du Ve siècle av. J.‑C.. Travaux connus : Une tortue bélière. Sources littéraires Vitruve, X, 13,1 2. Athénée Mech.in veterum mathematicarum.P.3. Voir aussi Géras la… …   Wikipédia en Français

  • Geras — Geras,   Stadt in Niederösterreich, 455 m über dem Meeresspiegel, im Waldviertel, 1 400 Einwohner. Die Stiftskirche, eine im Kern romanische Basilika, wurde nach einem Brand 1730 barockisiert; die Klostergebäude wurden 1736 40 von J. Munggenast… …   Universal-Lexikon

  • Geras — In Greek mythology, Geras (Greek Γῆρας, Gēras) was the god of old age. (The distinct word Γέρας, Gĕras means plunder or prize .) It was considered a virtue whereby the more gēras a man acquired, the more kleos (fame) and arete (excellence and… …   Wikipedia

  • geras — 2 gẽras sm. (4) 1. J turtas, lobis, brangenybės: Iš biednų mužikų gẽro ponai statė puikų dvarą (d.) Alvt. Jo visas gẽras vėjais nuėjo Mrs. Tiek gẽro nuėjo an niekų par išdykumą Jrb. Ar karūna tai toks jau didis geras, kad persiskirt su ja būt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Geras — Original name in latin Geras Name in other language State code AT Continent/City Europe/Vienna longitude 48.79725 latitude 15.67268 altitude 459 Population 0 Date 2011 07 31 …   Cities with a population over 1000 database

  • geras — gẽras1, gerà bdv. Gẽras žmogùs – ne profèsija …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas


Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»